- kniuisis
- kniuĩsis sm. (2) J, K.Būg, Prk, Sg žr. 1 kuisis 1: Kniuĩsiai apniko, nebegaliu atsiginti Ms. O tas nelabasis kniuisis ir įkando Skd. Aš tave sumalsu kaip kniuĩsį Kl. Prieš lytų kniuisiai būna pikti Slnt. | prk.: Ką tu, žmogus, gali padaryti, kniuĩsis (menkas, silpnas) būdamas?! Grg. Mykolas ant to atsakė: „Eik tu, kniuisi!“ BsMtII112.
Dictionary of the Lithuanian Language.